Užsimota privačių miškų savininkų ir įmonių pajamas už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką papildomai apmokestinti privalomu 5% mokesčiu bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti (papildomai prie jau dabar miškų savininkų mokamo 15% gyventojų pajamų mokesčio).
TV3 žinių š. m. gruodžio 6 d.reportažą galima peržiūrėti TV3 laidų archyve čia...>>> (reportažas prasideda nuo įrašo 34:15").
Pasiūlymas Miškų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIIP-1092 užregistruotas be gilesnės diskusijos, neapsvarsčius planuojamų pakeitimų su privačių miškų savininkais. Kas galėtų paneigti, kad pasinaudojant gerai įvaldytomis procedūrinėmis vingrybėmis, norėta tyliai ir skubiai 'prastumti' sumanytus pakeitimus? Juo labiau, kad pataisų autorius Algimantas Salamakinas yra prasitaręs, jog jį ir kitus Seimo aplinkos apsaugos komiteto narius ne kartą įtikinėjo padidinti mokesčius privatininkams generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas su pagalbininkais.
Politikus bandoma įtikinti, kad neva miškų savininkų šiuo metu mokamas 15% nuo visų gaunamų pajamų mokestis yra per mažas ir kad urėdijos, mokėdamos 5% nuo pajamų už medieną į bendrųjų miškų ūkio reikmių programą (kuria didžiaja dalimi valdybiniai miškai patys ir naudojasi), yra stekenamos, nes dar 10% nuo pajamų už medieną urėdijos moka tiesiai į biudžetą.
Tai, kad valstybė yra neatlygintinai perdavusi šioms valstybinėms pelno siekiančioms įmonėms visus valstybinius miškus, o urėdijos turimų miškų vertės nėra įsitraukę į savo buhalterinės apskaitos balansus (neapskaičius- valstybei nemokamas mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise)- 'pamirštama' .
Tuo tarpu privačios įmonės turi įsigyti miškus ūkinei veiklai nuo pirmojo hektaro, pirkdamos sumoka valstybei 15% nuo parduodančiojo savininko gaunamų pinigų ir moka visus kitus mokesčius, kurie yra tie patys tiek valstybinėms, tiek privačioms įmonėms. Įsigyti miškai apskaitomi privačių įmonių buhalterinėje apskaitoje, įtraukiami skaičiuojant pelno mokesčius.
Kad išgujus privatininkus iš miškų būtų paprasčiau susitarti su rangovais dėl įkainių, o sumažėjus medienos pasiūlai iš privačių miškų urėdijos galėtų reikalauti didesnių kainų už parduodamą medieną- akivaizdu. Tik kiek tas duos naudos visam šalies ūkiui?
Lietuvos miško savininkų asociacija nuo pat įsikūrimo kėlėme klausimą, kad reikia nustatyti lėšų kaupimo mechanizmą privačių miškų bendrosioms reikmėms finansuoti. Į pasiūlymus nebuvo atsižvelgiama.
Asociacijos kalbinti mokesčių ekspertai visi kaip vienas stebisi, kokiu būdu bandoma tyliai, per ‚užpalakines duris‘ prastumti naujai įvedinėjimą mokestį- neapsvarsčius, per kelias dienas, AAK komitete (ne Ekonomikos ar Biudžeto ir finansų komitetuose), ne per mokesčių įstatymus (juk Miškų įstatymas- ne mokesčių įstatymas).
Dėl vietinių bendro naudojimo miško kelių tvarkymo, tai LMSA daugybę kartų kėlėme valdžiai klausimą, kad būtų išsprestas kelių priskyrimo į konkrečios savivaldybės balansą ir atsakomybės už sunkių krovinių pervežimo reguliavimą klausimas. Juk tik savivaldybėms (seniūnijomsa)ir urėdijoms suteikiama teisė reguliuoti transportą viešo naudojimo keliais keliukais. Šalia savininkų valdų einantys keliukai jiems nepriklauso, ir jie neturi jokių galimybių reguliuoti/kas ir kaip tais keliais važiuoja. Juo labiau- nei seniūnijos, nei urėdijos nesiima remontuoti/prižiūrėti kelių, kurių nėra perėmę į savo balansą. Čia yra pagrindinė problema- didelė dalis vietinių keliukų yra bešeimininkiai. O kai nėra atsakingo, naudojasi visi, o tvarkyt nėra kam.
Papildomo mokesčio įvedimu, kuris nueis į bendrą katilą ir tik deklaruojama, kad bus naudojama kelių tvarkymui, realiai situacija nebus sprendžiama.
Juk ir dabar teoriškai yra kaupiami pinigai visų kelių priežūrai ir tvarkymui. Visi transporto savininkai ir valdytojai mokame už degalus akcizo mokestį bei mokesčius už krovinines transporto priemones, iš kurių turi būti finansuojamas kelių tvarkymas ir priežiūra. Tačiau šiuo metu į Kelių priežiūros ir plėtros programą Finansų ministerija perveda tik 55% akcizo už degalus pajamų, o iš kelių priežiūrai skirto programos biudžeto privačių miškų keliams neskiriama nei lito. Taigi mokesčiai mokami, finansavimas neskiriamas. Didelė tikimybė, kad ir pradėjus rinkti naująjį mokestį "bendrosioms reikmėms" , konkrečiai privačių miškų keliams neteks nei lito.
Dar vienas svarbus aspektas- didumai privačių miškų savininkų , jei mokesčiai nuo gaunamų pajamų už medieną bus pakelti iki 20 proc (15%GPM ir 5% papildomi bendrom reikmėm)- vargu ar apsimokės gaminti ir pardavinėti malkinę medieną. Nes nuo mokamos rinkos kainos atminusavus transportavimą, kirtimo ir ištraukimo išlaidas bei mokesčius (kuriuos privalo išskaičiuoti ir sumokėti medieną perkantysis iš karto)- praktiškai neliks beveik nieko, žmogus gaus vos kelis litus į rankas.
Kuomet baudos už bet kokius prasižengimus jau dabar didžiulės, o aplinkos ministras V.Mazuronis yra davęs nurodymą miškų veikloms baudas padidinti dešimteriopai, tai dauguma tiesiog atsisakys net minties vykdyti darbus.
Rezultatas paprastas - visur privačiuose miškuose stos gamyba , o dar kažką veikiantys bus tokiu būdu skatinami trauktis į šešėlį...
Beje, svarstant pasekmes stumiamų pakeitimų didinti mokesčius, aišku, kad tas miško savininkams paliks tik tokį variantą- parduoti mišką su žeme. O kas pirks, jei naudojimas tiek apmokestintas, jog gamyba neapsimoka?? Ilgalaikius tikslus turintys pinigingi užsienio pirkėjai (įstatymo pakeitimai juk planuojama, kad įsigalios sekančių metų vasarą, kai atsivers žemės rinka visiems užsieniečiams) . O kada susipirks didesnius plotus, tada vėl įstatymus ‚patikslins‘...
Šaltinis: lietuvosmiskai.lt.
Romualdas Krupovnickas
Paskutinis testas