Švedų įmonės daugiau miškų įsigiję Latvijoje.

Jau 7 metus Švedijos miškų valdymo bendrovės „Bergvik Skog“ dukterinei įmonei Latvijoje vadovaujantis Larsas George‘as Hedlundas susitikimų metu pasakojo, kad bendrovė šiuo metu valdo apie 109 tūkst.ha miškų Latvijoje ir apie 2,3 mln. ha - Švedijoje. 

Larsas George‘as Hedlundas

Lietuvoje bendrovė kol kas miškų nėra įsigijusi, bet prekiauja mediena, parduoda biokurą katilinėms. Didieji pirkimai Latvijoje kol kas sustoję, bendrovė kažkiek investuoja siekdama konsoliduoti valdas įsigydama besiribojančius sklypus.

Lietuvoje jau veikia nemažai smulkesnių privačių Švedijos investuotojų į miškų valdas. Stambesnės kompanijos  rinkoje tik žvalgosi, nes lietuvių parduodami miškai yra smulkūs, padrikai išsidėstę, papildomų sunkumų įsigyti miškus visiems rinkos dalyviams sudarė ir 2014 m. gegužę įvesti apribojimai įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje (parduodamose valdose paprastai yra ir miško, ir dirbamos žemės).

Švedų verslininkų nuomone, Lietuvoje reikėtų įvesti ekonomines paskatas  konsoliduoti smulkias privačių miškų valdas, kad skatinti efektyvesnį ūkininkavimą ir miškų priežiūrą. Jie pasakojo, kad  Švedijoje, kuomet įsigyjamos kaimyninės miško valdos, tokie sandoriai neapmokestinami (nebent įsigyta valda vėliau perparduodama).

IKEA pradėjo pirkti miškus Europos šalyse.

Henrikas Elmas, IKEA pasaulinių įsigijimų vadovas, kalba, kad bendrovė norėtų Lietuvoje įsigyti daugiau sertifikuotos medienos ir kad yra linkusi dirbti su smulkesniais miškų savininkais, kurie ryžtųsi sertifikuoti savo mišką. IKEA duomenimis, šiuo metu Lietuvoje tik 39% naudojamos medienos yra sertifikuota, kokią perka Švedijos koncernas. Koncernas IKEA pradejo pirkti ir miškus. Vasarą skelbta, kad įsigijo ~33,6 tūkst. ha Rumunijoje. Įsibėgėjo miškų pirkimai Latvijoje (neoficialiais duomenimis- jau galimai įsigyta 12-16 tūkst.ha), po truputį pradeda pirkti miškus ir Lietuvoje.

Kaip rašyta "Verslo žiniose", IKEA nekilnojamojo turto padalinys valdo ir kitus objektus Lietuvoje, iš kurių garsiausi – biurų pastatas sostinėje „Verslo centras 2000“ ir greta esantis „Novotel“ viešbutis, šiuo metu statomas verslo centras UNIQ.

IKEA  Lietuvą laiko strategine baldų ir jų dalių tiekimo partnere. Lietuviai įsitvirtino didžiausių IKEA tiekėjų penketuke (Kinija, Lenkija, Italija, Švedija ir Lietuva), Lietuvai tenka 4% visų koncerno užsakymų, nors visumoje IKEA turi 1.002 tiekėjus 51 pasaulio šalyje. Neoficialiais skaičiavimais, per 85% mūsų šalies baldų pramonės dirba švedų milžinės užsakymu.

Tačiau besiplečiančias bendradarbiavimo apimtis riboti (IKEA vadovų nuomone) gali  medienos žaliavos trūkumas rinkoje ateityje. Pavyzdžiui, IKEA įkūrėjas Ingvaras Kampradas nesenai žiniasklaidoje publikuotame interviu tvirtino, kad švedų specialistai kartu su partneriais Lietuvoje aktyviai ieško kitų medienos šaltinių, nes neketina iš Lietuvos iškelti gamybos ir nori didinti jos apimtį. Tai liudija ir sparčiai augantis darbuotojų skaičius IKEA buveinėje Kaune, ir tai, kad prieš keletą metų Kazlų Rūdoje investuota į medžio plokščių gamybą.

Investuojama ir į kitas sritis.

Be didelę Lietuvos baldų įmonių dalį užsakymais aprūpinančios IKEA, švedų delegacijoje buvo šiek tiek aukštesniame baldų segmente dirbančios įmonės „Mio“ atstovai. Jie dairosi kur Baltijos šalyse ga;ėtų įkurti logistikos centrą. Įmonė, kaip ir IKEA, jau dirba su Lietuvos tiekėjais.

Lietuvoje veikia 150 Švedijos kapitalo įmonių, kurių tiesioginės užsienio investicijos (TUI) šalyje siekia 3,2 mlrd. Eur.