Lietuvoje šiuo metu beveik 800 tūkstančių hektarų privačių miškų. Per dvejus pastaruosius metus privačių miškų plotai padidėjo apie 17 tūkstančių hektarų. Daugeliui žemės ir miškų savininkų kyla klausimų dėl nuosavybės tvarkymo, kaip galima pelningai tvarkytis nuosavame miške. Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėjas Nerijus KUPSTAITIS 2009-09-29 atsako į gyventojų dažniausiai užduodamus klausimus.

- Kokią naudą galima gauti iš savo turimo miško?

- Savininkas iš savo miško finansinę naudą gali gauti keletu būdų:

- pats vykdydamas/organizuodamas kirtimus ir parduodamas medieną;
- parduodamas nenukirstą mišką išsikirtimui kitiems;
- naudodamas mišką ne kaip medienos šaltinį, o pvz., organizuodamas poilsį miške ar kitą teisės aktais leidžiamą veiklą;
- parduodamas savo mišką su žeme.

Parduodant mišką su žeme, savininkas pinigus gauna greitai ir iš karto už visą mišką, tačiau tai dažniausiai yra daug mažesnės bendrosios pajamos, negu būtų gautos mišku naudojantis ir jį paliekant savo palikuonims. Žinoma, jei miškas priskirtas saugomoms teritorijoms, ypač II miškų grupei, kur miško naudojimas labai ribotas, dabartinė nauda mišką pardavus gali būti ir didesnė negu jį naudojant. Parduodant mišką su žeme, jo kaina priklauso nuo žemės ir medyno kainos bei nuo miškui taikomų naudojimo apribojimų.

Žemės vertė priklauso ne nuo jos derlingumo, kaip kad priimta žemės ūkyje, bet nuo jos geografinės vietos. Ji gali būti ir visiškai bevertė arba net ir nuostolinga, nes nuo jos ateityje gali reikėti mokėti mokesčius. Tačiau, jei ji yra arti didelių miestų, gerų kelių ar prie vandens telkinių, tinkamų poilsiui, vaizdingose vietose ir pan., pačios miško vietos (o ne žemės) vertė gali būti gerokai didesnė, nei ant jos augančios medienos.

Medyno vertė priklauso nuo to, kiek daug ir kiek greitai galima gauti pajamų parduodant kertamą miško valdoje medieną. Jei pagal galiojančius teisės aktus negalima vykdyti miško kirtimų, tai medynas yra mažai vertas (kalbant tik apie jo ūkinę vertę pirkimo-pardavimo prasme).

- Kas turi sumokėti pajamų mokestį už parduodamą medieną ar mišką?

- Kas turi sumokėti pajamų mokestį (15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokos) už parduodamą medieną - priklauso nuo pirkėjo. Jeigu pirkėjas - juridinis asmuo, mokesčius sumoka jis (išskaičiavęs tą sumą iš pardavėjui išmokamos sumos). Tačiau jei miškas parduodamas fiziniam asmeniui, prievolė sumokėti mokesčius tenka pardavėjui.

- Kada ir kiek medienos galima kirsti?

- Tokią informaciją konkrečiam miškui galima surasti miškotvarkos projekte arba taksoraštyje.

Jei valdos miškotvarkos projekto nėra, pirminę taksacinę informaciją (taksoraščio išrašą) apie savo mišką savininkai gali gauti Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje, miškų urėdijose ir rajonų aplinkos apsaugos agentūrose. Šią informaciją turi teisę gauti tik miško savininkai arba jų įgalioti asmenys. Svarbu sužinoti, kelintais metais atlikta miškų inventorizacija. Reikia prašyti savo valdos medynų plano kopijos ir taksoraščio išrašo arba kopijos. Taksoraštyje yra surašyta medynų rūšinė sudėtis (kiek kokios rūšies medžių sudaro medyno tūrį), medynų vidutinis aukštis ir vidutinis skersmuo, vidutinis amžius, skalsumas (rodo medyno tankumą), miškų grupė ir kiti rodikliai. Svarbu pasitikslinti, ar paskutiniu metu neįvesta papildomų ūkininkavimo apribojimų. Tačiau kartais taksoraštyje pateikti miškų inventorizacijos duomenys nedidelėms miško valdoms nėra tikslūs.

Tikslesnius duomenis suteikia valdos miškotvarkos projektas. Miškai turi būti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektą, kuris yra geras informacijos apie privačią miško valdą šaltinis. Miškotvarkos projektai mažesnėms nei 10 hektarų privačių miškų valdoms galioja dvidešimt metų, o privačių miškų valdoms, kurių plotas 10 hektarų ir didesnis, - dešimt metų. Šiam laikotarpiui ir projektuojamos ūkinės priemonės, pateikiamos rekomendacijos dėl miško tvarkymo, duomenys apie visas medžių rūšis, medynų amžių, plotą, tūrį, galimus kirtimus, miškų želdymą, priežiūrą ir kt. Jei valda nemaža arba joje yra brandžių medynų, kurie gali būti kertami pagrindiniais kirtimais, visada verta pasidaryti valdos miškotvarkos projektą. Be to, pagal tokį projektą specialistas medynų prekinę vertę gali įvertinti kelių šimtų litų tikslumu. Apytikriai tai gali padaryti ir patys miškų savininkai iš skelbimų ar konsultuodamiesi susižinoję nenukirsto miško kainas. Visais atvejais, sprendžiant sklypo ar valdos vertės klausimus, patartina pasikonsultuoti su specialistu, kuris yra nesuinteresuotas to miško pirkimu.

- Kaip apytiksliai nustatyti galimų pagaminti sortimentų (miško gaminių) kiekį kertant medžius?

Jei medynai yra jauni, priskiriami jaunuolynams ir pusamžiams medynams (konkretus amžius priklauso nuo medžių rūšies ir miškų grupės), juose priklausomai nuo rūšinės sudėties, skalsumo, sanitarinės būklės ir miškų grupės gali būti vykdomi jaunuolynų ugdymo, sanitariniai, retinimo arba einamieji kirtimai. Jaunuolynų ugdymo kirtimais paprastai jokie asortimentai negaminami, nebent smulki malkinė mediena. Nuo iškertamų medžių rūšies ir medienos kiekio priklauso pardavimo kaina, kai parduodama nenukirstu mišku išsikirtimui ar miškas su žeme.

Labai apibendrintai galima sakyti, kad iš retinimo kirtimų pagaminami popiermedžiai ir malkos, einamuosiuose kirtimuose - pusė tūrio smulkūs rąsteliai, pusė - popiermedžiai ir malkos, nes ugdymo kirtimais dažniausiai kertami prasčiausi ir ploniausi medžiai. Pagrindiniuose kirtimuose, kurie vykdomi brandžiuose medynuose, priklausomai nuo medžių rūšies pusę arba kiek daugiau tūrio sudarys rąstai, kita dalis bus smulkūs rąsteliai, popiermedžiai ir malkos. Lapuočių medynuose malkų gali būti daugiau nei trečdalis viso tūrio.

- Kur galima sužinoti medienos kainas?

- Naujausias medienos sortimentų kainas (jos kas mėnesį gali būti kitokios) galima sužinoti miškų urėdijose, miško savininkų kooperatyvuose, miško savininkų asociacijų skyriuose, taip pat apsilankius internetinėje svetainėje www.miskobirza.lt, Lietuvos miško savininkų asociacijos interneto svetainėje www.lietuvosmiskai.lt, Generalinės miškų urėdijos internetinėje svetainėje www.gmu.lt arba iš skelbimų spaudoje.

Reikia pasidomėti, ar kainos skelbiamos miško kelkraštyje išvežtai medienai, ar jau pirkėjo sandėlyje. Iš skelbiamos sortimentų kainos reikia atimti miško ruošos ir medienos ištraukimo į kelkraštį išlaidas ir medienos pakrovimo bei transportavimo iki pardavėjo kaštus, kurie priklauso nuo atstumo. Dar reikėtų įvertinti laiko miško darbų organizavimui sąnaudas ir pirkėjų neatsiskaitymo su miško savininku riziką.

- Koks miškas brangesnis: lapuočių ar spygliuočių? Kodėl?

- Ūkinio miško kaina priklauso nuo to, kokių medžių rūšių medienos sortimentai bus gaunami iškirtus. Brangiausia yra ąžuolo mediena, po jos eina eglės, pušies, beržo, uosio, juodalksnio mediena. Pigiausiai kainuoja drebulės ir baltalksnio mediena.

- Kur kreiptis dėl kompensacijos už miškų ūkio veiklos apribojimus saugomose teritorijose?

- Prašymas išmokėti kompensaciją pateikiamas Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui pagal miško valdos buvimo vietą. Kartu su prašymu išmokėti kompensaciją privataus miško savininkas ar valdytojas turi pateikti Nekilnojamojo turto registro informacinį išrašą, miško valdymo teisę patvirtinantį dokumentą ir patvirtintą miško valdos, kurioje nustatyti veiklos apribojimai, miškotvarkos projektą.

Kompensacijų privataus miško savininkams ir valdytojams, kurių valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1578 (Žin., 2004, Nr. 177-6554).

Šaltinis: www.am.lt