|
|
|
» Registruokis nemokamai |
|
Pasirinkite atvaizduojamą valiutą:
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
Naujienos
dr.N.Kupstaitis: Kaip pelningai tvarkytis nuosavame miške?
2009-09-30 05:56 0 peržiūrų 0 komentarų
Lietuvoje šiuo metu beveik 800 tūkstančių hektarų privačių miškų. Per dvejus pastaruosius metus privačių miškų plotai padidėjo apie 17 tūkstančių hektarų. Daugeliui žemės ir miškų savininkų kyla klausimų dėl nuosavybės tvarkymo, kaip galima pelningai tvarkytis nuosavame miške. Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėjas Nerijus KUPSTAITIS 2009-09-29 atsako į gyventojų dažniausiai užduodamus klausimus.
Prof.A.Morkevičius.Lietuvos medienos sektorius 2013m. pradžioje
2012 05 09 0 peržiūrų 0 komentarų
Kaip ir kiekvieni nauji, 2013 metai atnešė ir kai kurių naujų medienos sektoriaus raidos tendencijų: nebesimato anksčiau buvusio nuoseklaus gamybos augimo (1 pav.). Žiūrint atskirų mėnesių buvusias produkcijos apimtis, du pastaruosius ketvirčius akivaizdžiai mažėjo baldų gamyba. Ypač didelis jos nuosmukis buvo metų pabaigoje, gruodžio mėnesį. Žiūrint atskirų metų ketvirčių gamybą (2 pav.), to nuosmukio jau taip ryškiai ir nesimato,- pažymi prof. dr. Antanas Morkevičius, specialiai mūsų svetainei parengtoje apžvalgoje pristatydamas šių metų I-ojo ketvirčio Lietuvos medienos sektoriaus veiklos rezultatus.
lietuvosmiskai.lt komentaras: Savailaikė, patikima, kompetetingų specialistų parengta informacija apie medienos rinkų dalyvius yra reikalinga kasdien. Informacijos sprągą apie medienos rinkų tendencijas padeda užpildyti pripažintas medienos sektoriaus ekspertas prof. dr. Antanas Morkevičius, už ką esame tikrai dėkingi. Laukiame ir Jūsų, mieli bičiuliai, straipsnių, nuomonių, pasisakymų apie miškų ir medienos rinkų aktualijas, tendencijas, perspektyvas.
Akivaizdu (1 lentelė) ir tai, kad, baldų gamyba bus ženkliai sumamažėjusi pirmiausia dėl vienoje iš didžiausių- įmonėje „Vilniaus baldai“ buvusių gamybos pertvarkos problemų. Čia 2013 m. pirmojo ketvirčio pardavimai buvo 40%. mažesni nei 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu. Skelbiama, kad 2013 metų pirmąjį ketvirtį bendrovėje vyko anksčiau planuota produkcijos asortimento kaita. Sėkmingai pradėta nauja vaikų kambario baldų „Flaxa“ gamyba. Įmonėje buvo atliekami kai kurie reikšmingi techniniai ir technologiniai pertvarkymai, būtini naujų gaminių įsisavinimui bei ruoštasi kitų naujų gaminių gamybai, kuriuos planuojama gaminti II-ąjį šių metų ketvirtį. Bendrovė tinkamai pasiruošė minėtiems pertvarkymams, todėl, pastebimai sumažėjus gamybos ir pardavimų apimtims, įmonės veikla išliko pakankamai pelninga. Antrą šių metų ketvirtį bendrovė tikisi pasiekti anksčiau buvusį gamybos lygį, jau suformavo papildomas darbo pamainas.
Matyti ir tai, kad dauguma kitų baldus gaminančių įmonių dar dirbo pakankami sėkmingai. Atgijo biuro baldus gaminančios įmonių grupės „Narbutas“ veikla, jos konsoliduotos pajamos praėjusiais metais ja vėl pasiekė 41,2 mln. Lt , buvo 31% didesnė nei 2011 m. Įmonių grupės pardavimai praėjusiais metais augo tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Beveik 90% „Narbuto“ produkcijos buvo eksportuota į Latviją, Belgiją ir Norvegiją. „Narbuto“ pajamos Lietuvoje praėjusiais metais augo 55%. Įmonių grupė šiemet tikisi dar aktyvesnio vidaus rinkos atsigavimo, mato, kad grįžta seni klientai, norintys atsinaujinti biurus, kuriasi nauji verslo centrai, steigiasi naujos įmonės, todėl vietos rinkoje šiemet laukiama daugiau nei 50% didesnės biuro baldų paklausos. Taip pat pranešama, kad šiemet pagrindinės Narbuto įmonės eksporto kryptys bus Rusija (joje parduodama apie 32% produkcijos), Jungtinė karalystė ir Airija (29%), o visumoje ši įmonė biuro baldus jau vėl parduoda net 26 užsienio šalyse.
1 lentelė. Kai kurių įmonių produkcija,mln.Lt
sausis-kovas
2012
2013
Boen Lietuva
78,4
75,1
Freda
66,3
66,3
Vilniaus baldai
58,8
35,1
Klaipėdos mediena
55,9
59,5
Klaipėdos baldai
46,2
48,8
Grigiškės
25,6
32,5
Klaipėdos kartonas
32,1
32,1
Šilutės baldai
22,1
26,7
Sakuona
18,0
21,1
Likmerė
13,6
13,1
Kauno baldai
7,3
11,0
Baldai jums
7,2
7,5
Laukiama, kad Lietuvoje artimiausiu metu dar gali išaugti ir parketo gamyba. Kietaviškėse didžiąją dalį savo produkcijos gaminanti norvegų parketo kompanija „Boen“ jungiasi su kita panašios specializacijos rinkos lydere – šveicarų „Bauwerk Parkett“. Taip bus siekiama sukurti antrą pagal dydį Europoje parketo gamintoją „Bauwerk Boen“. Šį sandorį dar turės patvirtinti konkurencijos tarnybos. Per praėjusius metus abi šios kompanijos pagamino 8 mln. m² grindų dangos, turėjo 1400 darbuotojų (pusė jų– Lietuvoje), pardavimai sudarė 230 mln. EUR. Abi kompanijos dabar veikia skirtingose rinkose, o jų susijungimas jau pripažintas abipusiai naudingu. „Boen Lietuva“ dabar gamina didžiają dalį norvegų kompanijos produkcijos.
Metų pradžioje sėkmingai dirbo ir gerai žinoma medinių langų ir durų gamintoja UAB „Roda“, pernai suradusi naujus klientus Rusijoje ir Prancūzijoje. Rusijai gaminami langai ir lauko durys daugiausia iš maumedžio medienos. Jau dvi Rusijos įmonės tapo „Rodos“ atstovais Nors pardavimai šioje šalyje kol kas dar nedideli, bendrovė viliasi, kad ateityje jie augs. Pernai rudenį „Roda“ taip pat laimėjo konkursą ir šiuo metu gamina langus 8 daugiaaukščiams Paryžiaus namams. Įmonė eksportuoja beveik visą savo produkciją. Pagrindinė pardavimų rinka jau keletą metu buvo Danijoje. Ten buvo parduodama 80%. „Rodos“ gaminių. Be Danijos, Rusijos ir Prancūzijos bendrovė eksportavo langus ir duris į Norvegiją ir Švediją. Pranešama, kad įmonė jau derasi dėl bendradarbiavimo su Italija ir Ispanija, Pernai „Roda“ savo pajėgumų didinimui investavo 3,1 mln. Lt. Pilnai buvo įrengtas naujas 1,7 tūkst. m2 gamybinis pastatąs, „Rodos“ gamybinis plotas išaugo iki 15 tūkst. m2. Bendrovė taip pat įsigijo modernią dažymo liniją, daug kitos naujos įrangos. Pernai „Rodos“ apyvarta pasiekė 16 mln. Lt, 70 %. produkcijos sudarė langai, 30 % – durys. Įmonė turėjo 110 darbuotojų.
Tikimasi, kad daug auganti ir perspektyvi bus naujai modernizuota baldų gamybos įmonė „Germanika“ 2011m jos apyvarta buvo 55mln.Lt,, o 2012m jau 99 mln.Lt .Šiemet gamyba čia turėtų išaugti iki 150mln.Lt. Bendrovė dar 2010 m. buvo laimėjusi švedų IKEA koncerno skelbtą miegamojo komplektams gaminti konkursą, pernai investavo 36 mln. Lt į „vilktųjų“ korpusinių baldų gamybos liniją, o pasirašyta penkerių metų trukmės sutartis leidžia tikėtis per šį laikotarpį pagaminti ir parduoti produkcijos net už 750 mln. Lt.
2 lentelė. Atskirų medienos prekių gamyba
2012
spalis
2012
lapkritis
2012
gruodis
2013
sausis
2013
vasaris
2013
kovas
Klijuota fanera,tūkst. mᶾ
3,5
3,6
3,2
3,8
3,2
3,5
Medienos smulkinių plokštė, tūkst.mᶾ
42,3
58,2
51,8
56,1
52,7
55,9
Medienos plaušų plokštė, mln.m²
1,6
1,6
1,0
1,6
1,5
1,3
Langai ir jų rėmai, tūkst.
12,3
12,5
7,4
6,7
8,1
8,6
Popierius ir kartonas, tūkst,t
10,4
9,3
9,9
9,4
9,2
10,2
Raukšlytas kartonas, tūkst.t
6,4
8,5
7,6
8,9
8,6
8,8
Popieriaus produkcijos gamyba, nors ir nežymiai, tačiau kasmet dar didėja ir neaabejotinai didžiausias vaidmuo čia tenka „Grigiškių“ įmonių grupei. 2012 metais bendrovė pasiekė 290 mln. Lt konsoliduotą pardavimų apyvartą kuri 5,9% buvo mažesnė nei 2011 m. Aiškinama, kad taip įvyko dėl 15% kritusių kartono kainų. Šiuo metu „Grigiškės“ montuoja naują higieninio popieriaus mašiną, kurią tikisi paleisti jau 2014 metais, ir kuri turėtų padidinti gamybos pajėgumus daugiau negu dvigubai.2013 m. planuojama pasiekti 330 mln. Lt, apyvartą o 2016-2017 metais, kai pilnu pajėgumu dirbs nauja popieriaus mašina, ji turėtų išaugti jau iki 500 mln. Lt Siekiant didesnio gamybos efektyvumo statomos dvi naujos biomasės katilinės(Grigiškėse ir Klaipėdoje), kurios padės sumažinti energijos sąnaudas. Dabar AB „Grigiškės“ daugiausia savo produkcijos eksportuoja į Latviją, Estiją, Daniją, Švediją, Suomiją ir Lenkiją. Tikimasi, kad artimiausiais metais perspektyviomis higieninio popieriaus rinkomis gali būti Rusija ir Ukraina, kad čia tikėtinas didžiausias šios produkcijoa paklausos augimas.
Daugumas, pirmiausia didžiųjų, Lietuvos baldų gamybos įmonių, parduodamos savo produkciją, ir toliau sėkmingai bendradarbiauja su IKĖA koncernu, ir kartu yra tiosiogiai priklausomos nuo jo veiklos rezultatų. Viena ir jau nemaža 2006m. įsteigta Kauno įmonė –„Baltic Furniture Components“(BFK) , gaminanti fasadinius baldų komponentus (dureles), savo produkciją jau tiekia 18 stambių Europos šalių baldų gamybos bendrovių sėkmingai konkuruodama su panašiomis Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos įmonėmis. BFK 2012m. apyvarta buvo 27mln. Lt., šių metų pirmo ketvirčio -6,5 mln. Lt. Planuojama, kad šiemet ji turėtų išaugti jau iki 30 mln. Lt.
Didesnio apyvartos augimo tikisi ir didžiausia padėklų gamybos įmonė „Juodeliai“. 2012m. pardavusi produkcijos už 43 mln. Lt., šių metų pirmajame ketvirtyje už 15,9mln. Lt. Planuojama, kad šiemet bus pasiekta jau 50 mln. Lt. metinė apyvarta.
Užsienio prekyba
Medienos prekių užsienio prekyboje šių metų pradžioje pasirodė kai kurių naujų reiškinių, nustojo, daug metų augęs šios produkcijos eksportas ir importas.Tuo pat metu užsienio prekybos balansas išlieka teigiamas ir dar didėjantis (3 pav.)
Visoms medienos prekių grupėms kritiškas buvo praėjusių metų gruodis (žr. 3 lentelė) ir po jo dar vis neatsigaunama. Čia, kaip ir gamyboje, didelis neigiamas vaidmuo teko „Vilniaus baldams“. Lyginant su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu, baldų eksportas pirmajame šių metų ketvirtyje čia nukrito net 27 mln.Lt (nuo 57 iki 35 mln.Lt).
Kitas neigiamas šio laikotarpio reiškinys yra vėl išaugęs žaliavų- padarinės apvaliosios medienos eksportas (4 lentelė). Be lentelėje paminėtų šalių, padarinę apvaliąją mediena Lietuva 2013 m. pradžioje mažesniais kiekiais dar eksportavo į Rusiją, Prancuziją, Daniją, Estiją, Italiją ir kitas šalis.
Pastaruoju metu mūsų medienos rinkoje ypač aktyvus buvo Latvijos pirkėjai. Manau, kad geri yra baldų eksporto geografijos pokyčiai. Ženkliai didėja mūsų baldų paklausa didesnėse ir mažiau krizės patyrusiose Pasaulio šalyse: Rusijoje, JAV, Švedijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kt
3 lentelė. Atskirų medienos prekių eksportas, mln.Lt
2012
spalis
2012
lapkritis
2012
gruodis
2013
sausis
2013
vasaris
2013
kovas
Baldai
430
402
313
386
357
367
Popieriaus produkcija
103
106
76
84
84
100
Stalių dirbiniai
60
57
36
46
44
50
Padarinė mediena
27
26
23
31
33
40
Pjautinė mediena
35
33
27
34
32
40
Tara ir padėklai
23
22
12
21
21
21
Malkinė mediena
30
27
20
21
19
19
Kita medienos produkcija
16
19
92
28
53
69
4 lentelė. Padarinės medienos eksportas, tūkst.mᶾ
2012
1 ketv.
2012
2 ketv.
2012
3 ketv.
2012
4 ketv.
2013
1 ketv.
Latvija
81,6
89,2
109,6
127,4
154,6
Lenkija
97,6
68,2
70,1
65,9
91,3
Švedija
99,4
85,3
85,3
72,1
77,2
Kinija
54,0
12,7
7,5
22,0
55,9
Suomija
33,7
43,9
36,6
51,0
33,3
Vokietija
25,5
20,0
17,2
22,4
33,3
Kitos šalys
31,2
30,7
53,7
63,2
55,4
Iš viso
423
350
380
424
501
5 lentelė. Baldų eksporto geografija
2011
1 ketv.
2012
1 ketv.
Švedija
127
146
Vokietija
112
144
Rusija
60
106
Norvegija
66
86
Jungtinė Karalystė
63
80
Prancūzija
55
61
Danija
61
59
Jungtinės Valstijos
28
58
Nyderlandai
51
44
Latvija
14
29
Lenkija
28
29
Italija
28
27
Vykdydama energetinius įsipareigojimus Europos Sąjungai, Lietuva iki 2020 m. privalės ne mažiau kaip 23 %. centralizuotai tiekiamos šilumos gaminti iš vietinių atsinaujinančių energetinių išteklių ir pirmiausia panaudoti šiam tikslui daugiau medienos kuro. Jau skelbiama kad šiam tiklui galima utilizuoti ir panaudoti iki 9,6 mln. m3 medienos masės. Dabar šilumai gaminti kasmet sunaudojama apie 4,5-5 mln. m3 medienos. Šiluminei enrgiji gaminti lig šiol nepanaudojami kelmai ir šaknys (jie sudaro apie 22 %. medienos stiebo masės), mažai surenkama šakų jaunuolynų valymo ir kitokių medienos atliekų. Tikimasi didinti tarpinius medienos kirtimus. Labai aktyvus tapo busimieji biologinio kuro rinkos dalyviai, atsirado tokio kuro biržos ir kitos naujos institucijos jau suspėjusios už aktyvią medienos kuro pasiūlą apdovanoti pirmiausia Generalinės urėdijos vadovus. Neabejotina, kad geresnis, intensyvesnis tikro medienos kuro panaudojimas bus visapusiškai naudingas ir tikrai nepakenks padarinės medienos rinkai, nebent vėl kas nors bus papildomai apdovanotas, o kai kas ir nubaustas už galimus perlenkimus
6 lentelė. Energetinis medienos panaudojimas,1000mᶟ
2009
2010
2011
Pagaminta
5 096,0
5 089,5
4 994,6
Importuota
240,5
244,8
561,3
Eksportuota
573,9
622,2
662,3
Sunaudota
4 777,6
4 766,2
4 644,3
---------------------------------------------
Apžvalgai panaudota Lietuvos statistikos departamento, Asociacijos „Lietuvos mediena“ ir atskirų įmonių skelbta informacija.
Apžvalgą parengė:
Prof.dr.Antanas Morkevičius
2013 m.gegužės mėn
lietuvosmiskai.lt komentaras: Savailaikė, patikima, kompetetingų specialistų parengta informacija apie medienos rinkų dalyvius yra reikalinga kasdien. Informacijos sprągą apie medienos rinkų tendencijas padeda užpildyti pripažintas medienos sektoriaus ekspertas prof. dr. Antanas Morkevičius, už ką esame tikrai dėkingi. Laukiame ir Jūsų, mieli bičiuliai, straipsnių, nuomonių, pasisakymų apie miškų ir medienos rinkų aktualijas, tendencijas, perspektyvas.
Akivaizdu (1 lentelė) ir tai, kad, baldų gamyba bus ženkliai sumamažėjusi pirmiausia dėl vienoje iš didžiausių- įmonėje „Vilniaus baldai“ buvusių gamybos pertvarkos problemų. Čia 2013 m. pirmojo ketvirčio pardavimai buvo 40%. mažesni nei 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu. Skelbiama, kad 2013 metų pirmąjį ketvirtį bendrovėje vyko anksčiau planuota produkcijos asortimento kaita. Sėkmingai pradėta nauja vaikų kambario baldų „Flaxa“ gamyba. Įmonėje buvo atliekami kai kurie reikšmingi techniniai ir technologiniai pertvarkymai, būtini naujų gaminių įsisavinimui bei ruoštasi kitų naujų gaminių gamybai, kuriuos planuojama gaminti II-ąjį šių metų ketvirtį. Bendrovė tinkamai pasiruošė minėtiems pertvarkymams, todėl, pastebimai sumažėjus gamybos ir pardavimų apimtims, įmonės veikla išliko pakankamai pelninga. Antrą šių metų ketvirtį bendrovė tikisi pasiekti anksčiau buvusį gamybos lygį, jau suformavo papildomas darbo pamainas.
Matyti ir tai, kad dauguma kitų baldus gaminančių įmonių dar dirbo pakankami sėkmingai. Atgijo biuro baldus gaminančios įmonių grupės „Narbutas“ veikla, jos konsoliduotos pajamos praėjusiais metais ja vėl pasiekė 41,2 mln. Lt , buvo 31% didesnė nei 2011 m. Įmonių grupės pardavimai praėjusiais metais augo tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Beveik 90% „Narbuto“ produkcijos buvo eksportuota į Latviją, Belgiją ir Norvegiją. „Narbuto“ pajamos Lietuvoje praėjusiais metais augo 55%. Įmonių grupė šiemet tikisi dar aktyvesnio vidaus rinkos atsigavimo, mato, kad grįžta seni klientai, norintys atsinaujinti biurus, kuriasi nauji verslo centrai, steigiasi naujos įmonės, todėl vietos rinkoje šiemet laukiama daugiau nei 50% didesnės biuro baldų paklausos. Taip pat pranešama, kad šiemet pagrindinės Narbuto įmonės eksporto kryptys bus Rusija (joje parduodama apie 32% produkcijos), Jungtinė karalystė ir Airija (29%), o visumoje ši įmonė biuro baldus jau vėl parduoda net 26 užsienio šalyse.
1 lentelė. Kai kurių įmonių produkcija,mln.Lt
sausis-kovas
2012
2013
Boen Lietuva
78,4
75,1
Freda
66,3
66,3
Vilniaus baldai
58,8
35,1
Klaipėdos mediena
55,9
59,5
Klaipėdos baldai
46,2
48,8
Grigiškės
25,6
32,5
Klaipėdos kartonas
32,1
32,1
Šilutės baldai
22,1
26,7
Sakuona
18,0
21,1
Likmerė
13,6
13,1
Kauno baldai
7,3
11,0
Baldai jums
7,2
7,5
Laukiama, kad Lietuvoje artimiausiu metu dar gali išaugti ir parketo gamyba. Kietaviškėse didžiąją dalį savo produkcijos gaminanti norvegų parketo kompanija „Boen“ jungiasi su kita panašios specializacijos rinkos lydere – šveicarų „Bauwerk Parkett“. Taip bus siekiama sukurti antrą pagal dydį Europoje parketo gamintoją „Bauwerk Boen“. Šį sandorį dar turės patvirtinti konkurencijos tarnybos. Per praėjusius metus abi šios kompanijos pagamino 8 mln. m² grindų dangos, turėjo 1400 darbuotojų (pusė jų– Lietuvoje), pardavimai sudarė 230 mln. EUR. Abi kompanijos dabar veikia skirtingose rinkose, o jų susijungimas jau pripažintas abipusiai naudingu. „Boen Lietuva“ dabar gamina didžiają dalį norvegų kompanijos produkcijos.
Metų pradžioje sėkmingai dirbo ir gerai žinoma medinių langų ir durų gamintoja UAB „Roda“, pernai suradusi naujus klientus Rusijoje ir Prancūzijoje. Rusijai gaminami langai ir lauko durys daugiausia iš maumedžio medienos. Jau dvi Rusijos įmonės tapo „Rodos“ atstovais Nors pardavimai šioje šalyje kol kas dar nedideli, bendrovė viliasi, kad ateityje jie augs. Pernai rudenį „Roda“ taip pat laimėjo konkursą ir šiuo metu gamina langus 8 daugiaaukščiams Paryžiaus namams. Įmonė eksportuoja beveik visą savo produkciją. Pagrindinė pardavimų rinka jau keletą metu buvo Danijoje. Ten buvo parduodama 80%. „Rodos“ gaminių. Be Danijos, Rusijos ir Prancūzijos bendrovė eksportavo langus ir duris į Norvegiją ir Švediją. Pranešama, kad įmonė jau derasi dėl bendradarbiavimo su Italija ir Ispanija, Pernai „Roda“ savo pajėgumų didinimui investavo 3,1 mln. Lt. Pilnai buvo įrengtas naujas 1,7 tūkst. m2 gamybinis pastatąs, „Rodos“ gamybinis plotas išaugo iki 15 tūkst. m2. Bendrovė taip pat įsigijo modernią dažymo liniją, daug kitos naujos įrangos. Pernai „Rodos“ apyvarta pasiekė 16 mln. Lt, 70 %. produkcijos sudarė langai, 30 % – durys. Įmonė turėjo 110 darbuotojų.
Tikimasi, kad daug auganti ir perspektyvi bus naujai modernizuota baldų gamybos įmonė „Germanika“ 2011m jos apyvarta buvo 55mln.Lt,, o 2012m jau 99 mln.Lt .Šiemet gamyba čia turėtų išaugti iki 150mln.Lt. Bendrovė dar 2010 m. buvo laimėjusi švedų IKEA koncerno skelbtą miegamojo komplektams gaminti konkursą, pernai investavo 36 mln. Lt į „vilktųjų“ korpusinių baldų gamybos liniją, o pasirašyta penkerių metų trukmės sutartis leidžia tikėtis per šį laikotarpį pagaminti ir parduoti produkcijos net už 750 mln. Lt.
2 lentelė. Atskirų medienos prekių gamyba
2012
spalis
2012
lapkritis
2012
gruodis
2013
sausis
2013
vasaris
2013
kovas
Klijuota fanera,tūkst. mᶾ
3,5
3,6
3,2
3,8
3,2
3,5
Medienos smulkinių plokštė, tūkst.mᶾ
42,3
58,2
51,8
56,1
52,7
55,9
Medienos plaušų plokštė, mln.m²
1,6
1,6
1,0
1,6
1,5
1,3
Langai ir jų rėmai, tūkst.
12,3
12,5
7,4
6,7
8,1
8,6
Popierius ir kartonas, tūkst,t
10,4
9,3
9,9
9,4
9,2
10,2
Raukšlytas kartonas, tūkst.t
6,4
8,5
7,6
8,9
8,6
8,8
Popieriaus produkcijos gamyba, nors ir nežymiai, tačiau kasmet dar didėja ir neaabejotinai didžiausias vaidmuo čia tenka „Grigiškių“ įmonių grupei. 2012 metais bendrovė pasiekė 290 mln. Lt konsoliduotą pardavimų apyvartą kuri 5,9% buvo mažesnė nei 2011 m. Aiškinama, kad taip įvyko dėl 15% kritusių kartono kainų. Šiuo metu „Grigiškės“ montuoja naują higieninio popieriaus mašiną, kurią tikisi paleisti jau 2014 metais, ir kuri turėtų padidinti gamybos pajėgumus daugiau negu dvigubai.2013 m. planuojama pasiekti 330 mln. Lt, apyvartą o 2016-2017 metais, kai pilnu pajėgumu dirbs nauja popieriaus mašina, ji turėtų išaugti jau iki 500 mln. Lt Siekiant didesnio gamybos efektyvumo statomos dvi naujos biomasės katilinės(Grigiškėse ir Klaipėdoje), kurios padės sumažinti energijos sąnaudas. Dabar AB „Grigiškės“ daugiausia savo produkcijos eksportuoja į Latviją, Estiją, Daniją, Švediją, Suomiją ir Lenkiją. Tikimasi, kad artimiausiais metais perspektyviomis higieninio popieriaus rinkomis gali būti Rusija ir Ukraina, kad čia tikėtinas didžiausias šios produkcijoa paklausos augimas.
Daugumas, pirmiausia didžiųjų, Lietuvos baldų gamybos įmonių, parduodamos savo produkciją, ir toliau sėkmingai bendradarbiauja su IKĖA koncernu, ir kartu yra tiosiogiai priklausomos nuo jo veiklos rezultatų. Viena ir jau nemaža 2006m. įsteigta Kauno įmonė –„Baltic Furniture Components“(BFK) , gaminanti fasadinius baldų komponentus (dureles), savo produkciją jau tiekia 18 stambių Europos šalių baldų gamybos bendrovių sėkmingai konkuruodama su panašiomis Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos įmonėmis. BFK 2012m. apyvarta buvo 27mln. Lt., šių metų pirmo ketvirčio -6,5 mln. Lt. Planuojama, kad šiemet ji turėtų išaugti jau iki 30 mln. Lt.
Didesnio apyvartos augimo tikisi ir didžiausia padėklų gamybos įmonė „Juodeliai“. 2012m. pardavusi produkcijos už 43 mln. Lt., šių metų pirmajame ketvirtyje už 15,9mln. Lt. Planuojama, kad šiemet bus pasiekta jau 50 mln. Lt. metinė apyvarta.
Užsienio prekyba
Medienos prekių užsienio prekyboje šių metų pradžioje pasirodė kai kurių naujų reiškinių, nustojo, daug metų augęs šios produkcijos eksportas ir importas.Tuo pat metu užsienio prekybos balansas išlieka teigiamas ir dar didėjantis (3 pav.)
Visoms medienos prekių grupėms kritiškas buvo praėjusių metų gruodis (žr. 3 lentelė) ir po jo dar vis neatsigaunama. Čia, kaip ir gamyboje, didelis neigiamas vaidmuo teko „Vilniaus baldams“. Lyginant su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu, baldų eksportas pirmajame šių metų ketvirtyje čia nukrito net 27 mln.Lt (nuo 57 iki 35 mln.Lt).
Kitas neigiamas šio laikotarpio reiškinys yra vėl išaugęs žaliavų- padarinės apvaliosios medienos eksportas (4 lentelė). Be lentelėje paminėtų šalių, padarinę apvaliąją mediena Lietuva 2013 m. pradžioje mažesniais kiekiais dar eksportavo į Rusiją, Prancuziją, Daniją, Estiją, Italiją ir kitas šalis.
Pastaruoju metu mūsų medienos rinkoje ypač aktyvus buvo Latvijos pirkėjai. Manau, kad geri yra baldų eksporto geografijos pokyčiai. Ženkliai didėja mūsų baldų paklausa didesnėse ir mažiau krizės patyrusiose Pasaulio šalyse: Rusijoje, JAV, Švedijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kt
3 lentelė. Atskirų medienos prekių eksportas, mln.Lt
2012
spalis
2012
lapkritis
2012
gruodis
2013
sausis
2013
vasaris
2013
kovas
Baldai
430
402
313
386
357
367
Popieriaus produkcija
103
106
76
84
84
100
Stalių dirbiniai
60
57
36
46
44
50
Padarinė mediena
27
26
23
31
33
40
Pjautinė mediena
35
33
27
34
32
40
Tara ir padėklai
23
22
12
21
21
21
Malkinė mediena
30
27
20
21
19
19
Kita medienos produkcija
16
19
92
28
53
69
4 lentelė. Padarinės medienos eksportas, tūkst.mᶾ
2012
1 ketv.
2012
2 ketv.
2012
3 ketv.
2012
4 ketv.
2013
1 ketv.
Latvija
81,6
89,2
109,6
127,4
154,6
Lenkija
97,6
68,2
70,1
65,9
91,3
Švedija
99,4
85,3
85,3
72,1
77,2
Kinija
54,0
12,7
7,5
22,0
55,9
Suomija
33,7
43,9
36,6
51,0
33,3
Vokietija
25,5
20,0
17,2
22,4
33,3
Kitos šalys
31,2
30,7
53,7
63,2
55,4
Iš viso
423
350
380
424
501
5 lentelė. Baldų eksporto geografija
2011
1 ketv.
2012
1 ketv.
Švedija
127
146
Vokietija
112
144
Rusija
60
106
Norvegija
66
86
Jungtinė Karalystė
63
80
Prancūzija
55
61
Danija
61
59
Jungtinės Valstijos
28
58
Nyderlandai
51
44
Latvija
14
29
Lenkija
28
29
Italija
28
27
Vykdydama energetinius įsipareigojimus Europos Sąjungai, Lietuva iki 2020 m. privalės ne mažiau kaip 23 %. centralizuotai tiekiamos šilumos gaminti iš vietinių atsinaujinančių energetinių išteklių ir pirmiausia panaudoti šiam tikslui daugiau medienos kuro. Jau skelbiama kad šiam tiklui galima utilizuoti ir panaudoti iki 9,6 mln. m3 medienos masės. Dabar šilumai gaminti kasmet sunaudojama apie 4,5-5 mln. m3 medienos. Šiluminei enrgiji gaminti lig šiol nepanaudojami kelmai ir šaknys (jie sudaro apie 22 %. medienos stiebo masės), mažai surenkama šakų jaunuolynų valymo ir kitokių medienos atliekų. Tikimasi didinti tarpinius medienos kirtimus. Labai aktyvus tapo busimieji biologinio kuro rinkos dalyviai, atsirado tokio kuro biržos ir kitos naujos institucijos jau suspėjusios už aktyvią medienos kuro pasiūlą apdovanoti pirmiausia Generalinės urėdijos vadovus. Neabejotina, kad geresnis, intensyvesnis tikro medienos kuro panaudojimas bus visapusiškai naudingas ir tikrai nepakenks padarinės medienos rinkai, nebent vėl kas nors bus papildomai apdovanotas, o kai kas ir nubaustas už galimus perlenkimus
6 lentelė. Energetinis medienos panaudojimas,1000mᶟ
2009
2010
2011
Pagaminta
5 096,0
5 089,5
4 994,6
Importuota
240,5
244,8
561,3
Eksportuota
573,9
622,2
662,3
Sunaudota
4 777,6
4 766,2
4 644,3
---------------------------------------------
Apžvalgai panaudota Lietuvos statistikos departamento, Asociacijos „Lietuvos mediena“ ir atskirų įmonių skelbta informacija.
Apžvalgą parengė:
Prof.dr.Antanas Morkevičius
2013 m.gegužės mėn
